Amžinas klausimas: ar reikia ir kada reikia keisti vasarines padangas į žiemines?

T.y. klausimas absoliučiai iš lobistinės srities. Tokiose šalyse kaip Lenkija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija ir net pačioje šiaurėje esanti Norvegija nereikalauja iš automobilių savininkų žiemos metu (o kada gi jis tiksliai prasideda ir baigias?) pasikeisti vasarines padangas į žiemines.

Lietuvoje šis reikalavimas kiekvienais metais įsigalioja lapkričio 10 d. ir baigiasi kitų metų balandžio 1 d.

Tikriausiai atkreipėte dėmesį į tai, kas yra visiškai teisinga – reikalavimo trukmė be keleto dienų – 5 mėn. Beje, tai yra ilgiausias laikotarpis tarp visų Europos šalių! Tai ar mes atšiauriausia valstybė, ar ypatingas kalnų ir jūrų išsidėstymas lėmė, kad mūsų lygumose ilgiausiai ir nuožmiausiai apsigyvena žiema, su visais savo trūsais*?

Tai atsakymas turbūt yra teigiamas, kadangi kažkoks pagrindas šiam įstatymui turėjo būti. Juk paprasta norvego logika diktuoja jo kognityviam aparatui paprastą dalyką: jei atsisėdės į automobilį matai kelyje pasikeitusias ir sudėtingas sąlygas – vairuoji atidžiau ir atsargiau. Pradedant nuo to, kad laikai didesnį atstumą nuo priekyje važiujančio automobilio.

Padangų gamintojas Continental darė tyrimą, kad važiuojant 50 km/h greičiu slidžiame kelejy stabdymo kelias pailgėja 8 m lyginant su stabdymu geromis oro sąlygomis. Taigi, laikome didesnį atstumą ir tiek ar ne? Ar gaminame kuo įvairesnių rūšių padangas ir jas visas bandome parduoti nustatydami įvairius kelių eismo taisyklių reguliavimus. Pasirodo, jog daugelis šalių tam yra visai sukalbamos. Nepaisant to, kitose pasitikima sveiku vairuotojų protu ir nereikalaujama prievolėmis atlikti tam tikrus pirkinius. Tas pats kas būtų privaloma ant pastos barstyti išskirtinai parmezano sūrį.

Neturėtų likti nepastebėta, kad iškritus daug sniego, žmonės iš tiesų tampa atsargesni ir mieste retai kada greitis būna 50 km/h. Neretai jis krenta iki 30-40 km/h, kas reiškia, kad stabdymo kelias trumpėja ir artėja prie tų sąlygų, kuriomis mašina stoja sausame ir švariame kelyje. Tuo tarpu greitkelyje skubėti prastomis dangos sąlygomis gali sau leisti tik mažai, ką savo gyvenime vertinantys žmonės. Man atrodo, yra visiškai natūralu suprasti, kad tehniniai padangų skirtumai pasiteisina ir atsiskleidžia tik tuomet, kai automobilis yra vairuojamas pilnai išnaudojant jo technines savybes, o tai atsitinka nežinau kur kitur išskyrus sporto varžybas. Visokie pirueitai, maksimalus greitis, slystant įveikiami posūkiai – tai yra tokios situacijos, kuriose gali jaustis padangų skirtumai, nes čia kiekviena detalė yra svarbi, rezultatai turnyrinėje lentelėje skiriasi sekundėmis ar jų dalimis.

Tačiau būnant vairuotoju, kurio pagrindinis tikslas turėti mašiną – susisiekimas ir jeigu jis vairuoja pagal visas galiojančias eismo taisykles, o esant prastam orui tampa dar atsargesnis, visokie mitai, pasakėčios ir legendos apie skirtingų padangų įtaką jo vairavimui yra kaip velnio treptelėjimas koja į žemę ir toj vietos atsiradęs giliausias kaimo ežeras.

*Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės. (Donelaitis, “Metai”)

Author: Paulius

Tiesiog vairuotojas. Neturiu visiškai jokių sąsajų su automobilių industrija, distribucija, sporto šakomis ar atskirų prekinių ženklų mėgėjų draugijomis. Tačiau tai netrukdo dalintis tuo, kokius įspūdžius teikia vairavimas, naujų automobilių bandymas, ar turimo modelio priežiūra. Dalinuosi savo pastebėjimais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *