Plačiau apie OBD, OBD-I ir OBD-II

OBD – On-board diagnostics (OBD) – yra terminas reiškiantis automobilio gebėjimą nustatyti ir pranešti savo paties diagnostikos informaciją. OBD sistemos savininkui ar serviso specialistui suteikia prieigą prie įvairių transporto priemonės sub-sistemų būsenos. Diagnostinės informacijos kiekis, kurį gali perduoti OBD, nuolat kito ir didėjo nuo šio techninio principo pristatymo automobilių pramonėje 1980 m.

Pirmosios OBD versijos nustačiusios sutrikimus tiesiog uždegdavo gedimo indikatoriaus lemputę, tačiau nesuteikdavo jokios informacijos apie problemos priežastį ir šalinimo galimybes. Tuo tarpu šiuolaikinės OBD sistemos, naudodamos standartizuotas skaitmenines sąsajas leidžia realiu laiku stebėti įvairią informaciją bei pateikia diagnostinių klaidų kodus (diagnostic trouble codes arba tiesiog DTC), kurie leidžia greitai identifikuoti ir šalinti įvairius gedimus.

OBD-I

OBD-I atsirado, kaip siekis priversti automobilių gamintojus sukurti patikimą emisijos kontrolės sistemą, kuri išliktų efektyvi visą automobiliui skirtą tarnavimo laiką. Buvo tikimasi, kad organizuojant metinius emisijos testus Kalifornijoje, po kurių nebūtų registruojami testų reikalavimų neatitikę automobiliai, vairuotojai turėtų įsigyti transporto priemones, kurios tikėtina sėkmingai išlaikytų emisijos testus. OBD-I iš esmės buvo nesėkmingas planas, kadangi nebuvo standartizuotos priemonės, suteikiančios diagnostinę informaciją apie skirtingų automobilių emisijų rodmenis. Kasmetinė emisijos patikra susidūrė su techniniais sunkumais, kurie atsirasdavo bandant nustatyti standartizuotą ir patikimą emisijų informaciją iš visų automobilių. Taigi, patikra nebuvo visa apimanti, todėl neefektyvi.

OBD-II

OBD-II tapo ženkliai tobulesniu technologiniu sprendimu lyginant su OBD-I tiek galimybių tiek standartizacijos prasme. OBD-II standartas nustato diagnostinė jungties tipą, joje esančių kontaktų schemą, elektroninių signalų protokolus ir pranešimų formatą. Jungtyje yra kontaktas informacijos skanavimo įrenginiui suteikiantis energiją iš automobilio akumuliatoriaus, todėl nereikalingas atskiras energijos šaltinis. Visgi kai kurie meistrai norėdami išsiaiškinti, kokia priežastis lemia, jog automobilis staiga praranda elektros energiją, diagnostinį skanerį jungia prie atskiro energijos šaltinio, kad galėtų išsaugoti šio sutrikimo įrašą OBD sistemoje.

OBD-II taip pat pateikia nuolat augantį diagnostinių klaidų kodų sąrašą – DTC. Ši standartizacija leidžia vienu skanavimo įrenginiu prisijungti prie skirtingų automobilių modelių kompiuterių ir atsekti sutrikimus.

Nors OBD-II pagrindinė paskirtis yra išmetimo “produkto” kontrolė ir reikalaujama, kad būtų užtrikintas būtent tik su emisija susijusių kodų ir duomenų perdavimas, daugelis gamintojų sukūrė OBD-II DLC duomenų jungtį, leidžiančią diognozuoti ir programuoti visas kitas sistemas esančias automobilyje.

Author: Paulius

Tiesiog vairuotojas. Neturiu visiškai jokių sąsajų su automobilių industrija, distribucija, sporto šakomis ar atskirų prekinių ženklų mėgėjų draugijomis. Tačiau tai netrukdo dalintis tuo, kokius įspūdžius teikia vairavimas, naujų automobilių bandymas, ar turimo modelio priežiūra. Dalinuosi savo pastebėjimais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *