Atsiliepimai apie Subaru Forester

Čia kaip su iPhone 17. Reikalingas? Žinoma. Kiekvienas naujas modelis prifarširuotas dešimtimis naujų technologinių sprendimų. Kiek jas visas išnaudojančių ar bent susipažinusių su apytikriu jų sąrašu? Savaime suprantama, kad tokių rinkoje yra vienetai. Likusi didžioji dalis apsiriboja fotografavimu, skambinimu ir naršymu internete. Ir yra visiškai patenkinti naujo pirkinio galimybėmis, turi absoliučią palaimą įsigyję naujausią Apple išmanųjį. Objektyvo galimybės išplėstos naujais ypatingais mikro lęšiais? 100 kart padidintos vaizdą fiksuojančios matricos pajėgos? Stocks, iBooks, Wallet, Health programėlės? Kiek jas naudojančių? Visa kita tiesiog nesvarbu, nes yra kažkoks nereikalaujantis apibrėžimų komfortas. Kai naudoji šį prekinį ženklą ar bet kurį kitą, su kuriuo jautiesi tiesiog gerai.

Lygiai tas pats galioja kalbant apie automobilius. Manęs visiškai nedomina nuostabiai sumaketuoti popieriniai vadovai ar dar storesni ir išmanesni pdf’ai, tarsi pagyvenusiam britui pasakojantys kokią nors mažai girdėtą trečio pasaulio šalį prie Baltijos jūros. Yra tokia tai yra.

Reikalas tame, kad nei daugumas visureigių savininkų nemiega naktimis galvodami, kur rasti nepravažiuojama kelią, galinčiu tapti geriausiu mėnesio išsūkiu jų agregatui, nei daugumas sportinių automobilių vairuotojų kankinami kasdienės karštinės dėl adekvataus greitkelio jų galios varikliams.

Esmė ta, kad Lietuvoje tėra vienas kelias, kuriame didžiausias šalyje leistinas greitis – 130 km/h, o bekelėse kiek pastebėjau laužomi ne saloniniai visureigiai. Taigi, kasdienės statistinio vairuotojo užduotys yra du taškai: C ir D. kažkodėl visuomet vadinami pirmosiomios abėcėlės raidėmis, todėl šiandien padarykime tam gražią išimtį. O dar statiškesnio vairotojo tokio kaip aš, kasdienybė atrodo šitaip: ne daugiau 5 km iki darbo ir atgal, nes tausodamas vienintelį turtą – laiką, dirbi arti namų arba namuose, 1 km iki artimiausios Maximos, na ir tie patys 5 km iki žymiosios Garliavos kebabinės.

Tai dabar klausimas atidžiausiems skaitytojams: kokios nestandartinės komplektacijos man reikėtų naujam automobiliui ir kokio ilgio sąrašas turėtų būti kalbant apie priedus? Bazinė komplektacija turi būti viskas, ką gamintojas nori pasakyti apie savo sumanytą ir įgyvendintą transporto priemonės idėją.

Būtent tokį Subaru Forester pastarųjų metų variantą pakviečia išbandyti bičiulis, netveriantis vaikišku – ir visiškai normaliu – noru pasipuikuoti nauju pirkiniu. Nedažnai ir man tenka lipti į automobilį, kurio salone dar nenuplėšti visi celofanai. Ir, kaip sakoma, tas gamyklinis kvapas, kuris tiesą sakant visai ne toks žavus, kaip išpakavus naują 27″ iMac.

Tai čia tikriausiai ir baigiasi visi pagrindiniai istorijos nuotykiai. Jausmas toks, kad nesinori net judinti tų polietileno atplaišų ir judėti kuo grečiau atšvesti pirkinio įgyjimo progą. Kaip nau minėjau svarbiausia automobiliui yra tas nei ilgas nei trumpas tarpsnis, kurį praleidi važiuodamas linksmai trumpus ir nuobodžius atstumus Lietuvoje. Taigi, vienintelė pramoga vairuojant lieka, pojūčių visuma salono viduje. Tokio bedvasį, nuobodų interjero sprendimą, kaip Subaru Forester nedažnai sutiksi. Žinot tą įspūdį  kai didžiuliame parke po pusės dienos vaikčiojimo apsidžiaugęs randi suolą atgaivai, tačiau jau iš suolo vaizdo jau iš anksto matai, kad poilsis neužsitęs.

Manęs beveik nedomina automobilio išorė, ypač jos visi priziniai laurai už dizainą tarptautiniuose konkursuose, jeigu atsisėdus į vidų, kuriame ir leidi 99% laiko su savo automobiliu (nestovi gi kaip lopas visą laiką greta, žiūrėdamas į aplinką atspindinčias paneles), nepatiri net mažiausio terapinio atpalaidavimo širdyje, smegenyse arba bent skrandyje. Nepaisant to, kad išoriškai Subaru Forester atrodo įprastinis SUV’as niekuo nelenkiantis, bet nieko ir nenusileidžiantis konkurentams. Tęsiant toliau kalbą apie vidų, čia bazinis modelis yra tikrai iš didžiosios B. Na, niekas neprivers patikėti, kad tapati panelė ar sėdynių apvalkalai pakeisti į pandos odą atliks neįtikimą tranformaciją. Čia tiesiog nėra nieko originalaus, jaukaus ir išties funkciškai ergonomiško.

Po psichofiziologinių potyrių salone antras svarbiausias dalykas man automobilyje yra jo informacijos skydelis. Duomenys šiame Subaru visureigyje pateikiami neintuityviai, kiekvienas meniu punktas perkrautas neaiškiai tarpusavyje susijusiomis detalėmis, grafiniai simboliai nekuria asociacijų, apie tai, kam jie skirti apskritai. Kai nerandu kalbos su kompiuteriu, jaučiuosi nykiai.

Nepasakyčiau, kad limpa prie rankų pavarų perjungimo rankena bei kitos valdymui priskirtos svirtys. Bet, žinoma, savo funkciją automobilis atlieka ir jis juda priekį. Deja, nesukurdamas kūrybinių inspiracijų ir to nežemiško jausmo, patyrus, kad žmogaus rankomis padarytas daiktas gali daugiau nei menininko užgauta styga.

Nuotraukos šaltinis: https://www.flickr.com/photos/nrmadriversseat/ Naudojama pagal licenziją: https://creativecommons.org/licenses/by/2.0/

 

 

Author: Paulius

Tiesiog vairuotojas. Neturiu visiškai jokių sąsajų su automobilių industrija, distribucija, sporto šakomis ar atskirų prekinių ženklų mėgėjų draugijomis. Tačiau tai netrukdo dalintis tuo, kokius įspūdžius teikia vairavimas, naujų automobilių bandymas, ar turimo modelio priežiūra. Dalinuosi savo pastebėjimais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *