Kaip dažnai reikia keisti automobilio pagrindinį (paskirstymo) diržą?

Kad automobilis galėtų būti pilnai funkcionalus, jam reikalingas ne tik veikiantis variklis ir transmisijos sistema. Daugumas įrenginių, sistemų, mechanizmų, užtikrinančių vairavimo komfortą bei kitas papildomas automobilio funkcijas taip pat yra būtinos. Kad visa tai galėtų veikti, reikalinga energija. Būtent už ir atsakingas transporto priemonės pagrindinis arba dar kitaip vadinamas paskirstymo diržas.

 

Energija reikalinga generatoriui (kuris tiekia elektrą, reikalingą variklio veiklai), radijo imtuvui, mikroklimato sistemai, vairo stiprintuvo siurbliui, (atsakingam už kurkas paprastesnį ir lengvesnį automobilio valdymą) ir t.t. Visus šiuo prietaisus ir daugelį kitų energija aprūpina pagrindinis diržas.

 

Daugumas šiuolaikinių mašinų turi vieną diržą. Tuo tarpu senesniuose modeliuose galima rasti dviejų ar trijų diržų sistemas. Vienas diržas yra kurkas tobulesnis sprendimas, užimantis variklio sistemoje ženkliai mažiau vietos, pasižymintis geresnėmis įtempimo ir mažesnėmis slydimo savybėmis, kas užtikrina jo ilgaamžiškumą ir mechaninį efektyvumą.

 

Diržas sujungia visas sistemas su pagrindiniu skridiniu, kurį suka variklis. Kuomet jis pradeda suktis, diržas ima judėti ir pradeda sukti kitų sistemų, kurioms reikalinga energija, skridinius.

 

Paskirstymo diržas iš tiesų yra labai svarbi automobilio sistemos dalis, todėl jį tikrinti patariama kiekvieną kartą keičiant tepalus. Diržas atlieka savo darbą nuo pat variklio užkūrimo pradžios ir dirba visą laiką kol variklis įjungtas. Todėl tikriausiai įsivaizduojate, kokią apkrovą jis patiria ir kaip jo efektyviai būklei svarbūs visi kiti gerai veikiantys variklio komponentai. Guma ir kitos medžiagos iš kurių gaminami diržai šiais laikais pasižymi ypač geromis savybėmis ir užtikrina gana ilgą jų tarnavimo laiką.

 

Senesnių tipų diržams buvo skaičiuojamas 50,000 km ridos limitas, kurį pravažiavus derėtų jį keisti nauju. Tuo tarpu naujesnės, vadinamos EPDM gumos diržams duodama 100,000 km garantija. Autoserviso darbuotojai, pakeitę diržą, dažniausiai užklijuoja – tam tikroje aiškiai matomoje variklio vietoje ar ant panelės šalia variklio – lipduką ant kurio užrašo sekančio diržo keitimo laiką, išreikštą nuvažiouotų kilometrų atstumu.

 

Kuomet diržas nutrūksta, vairotojas pajaučia gerokai pasikeitusį vairavimą: nebeveikia vairo stiprintuvas, kondicionierius, generatorius. Tai reiškia, kad automobilis važiuos tol, kol nesibaigs akumuliatoriaus energija. Kai tai atsitiks, jis tiesiog sustos. Apskritai, pajutus, kad nutrūko paskirstymo diržas, geriau iš viso netęsti kelionės ir kuo greičiau sustoti (jei automobilis automatiškai neužgeso) ir nebekurti variklio iš naujo. Nutrūkus diržui, variklio apačia dirba nesinchronizuotai su variklio viršumi, todėl automobiliui važiuojant, stūmokliai ir toliau kilnojasi, o tai gali sulankstyti vožtuvus ir sugadinti variklio galvutę.

 

Nors diržas gali tarnauti iš tiesų ilgai, keletas ženklų gali išduoti jo susidėvėjimą:

 

• žviegiantis garsas iš po kapoto (atsilaisvinusio diržo indikacija);
• plika akimi matomi diržo įtrūkimai;
• skylutės, įpjovos ar kiti diržo pažeidimai;
• griovelių nebuvimas ant vidinės diržo pusės;
• neveikiantis vairo stiprintuvas ;
• aktyvuotas akumuliatoriaus ženklas prietaisų skydelyje, nors automobilis yra užkurtas ar važiuoja.

 

Nuotraukos šaltinis: https://www.flickr.com/ Naudojama pagal licenziją: https://creativecommons.org/licenses/by/2.0/