Kodėl kaista variklis?

Tai vienas iš nemaloniausių vairuotojo potyrių, kuris gali nutikti kelyje – jis identifikuoja rimtas problemas, dėl kurių būsite priverstas kuo greičiau stabdyti savo automobilį ir kviestis pagalbą, kadangi tolesnis perkaitusio automobilio eksloatavimas gali lemti sunkias ir pavojingas pasekmes.

Variklio perkaitimo priežastys gali būti įvairios: nesandari aušinimo sistema, užsikimšęs radiatorius, neveikiantis termostatas ar sugedusi vandens pompa. Simptomai būna aiškūs ir keliantys ūmų nerimą: iš po kapoto kylantys garų debesys, garsiniai perspėjimo signalai ir raudoni mirksintys indikatoriai prietaisų skydelyje. Tai reiškia, kad variklis perkaito ir jums reikia kuo greičiau pasukti į artimiausią parkavimo vietą. Varikliui reikia ataušti.

Perkaitimas yra variklio priešas nr. 1. Perkaitimo pasekmės gali būti katastrofiškos ir reikalauti ir reikalauti kapitalinio remonto ar net variklio keitimo, jeigu problema nėra šalinama iš karto. Kai kurios priežastys gali būti pašalinamos gana greitai, tuo tarpu kitoms gali prireikti nemažai brangaus autoserviso darbo laiko ir lėšų brangių detalių keitimui.

Kas yra perkaitimas?

Efektyviausiai variklis dirba tam tikroje temperatūroje. Ji dažniausiai tiek auškta, kad žmogus negali ranka prisiliesti prie tam tikrų variklio dalių, tačiau tai vis dar reiškia normą ir, kad variklis būtų kurkas karštesnis jei neturėtų aušinimo sistemos. Perkaitimas reiškia tokį temperatūros pokytį prie kurios variklis gali patirti mechaninius gedimus. Jeigu temperatūra kurį laiką nekrinta žemiau 100 °C, tikėtina, kad varikliui bus pakenkta. Jeigu variklio temperatūros rodyklė prietaisų skydelyje pasiekia raudoną zoną, jeigu elektroniniame skydelyje atsiranda termometro ar variklio simbolis – laikas atitinkamai į tai reaguoti.

Ar jūsų automobilis turi aušinimo sistemą?

Nesvarbu kokį automobilį turite, šiais laikais kiekvinas variklis turi aušinimo sistemą. Ši sistema automobilio pramonės istorijoje atsirado labai anksti ir yra vienas svarbiausių variklio sudedamųjų dalių šiais laikais. Šiais laikais beveik be išimties naudojamos skysčio pagrindu veikiančios aušinimo sistemos. Moderniame automobilyje po variklio bloką ir radiatorių cirkuliuoja aušinimo skystis arba kitaip vadinamas antifrizas. Būtent jis sklaido karštį ir vėsina variklį.

Kaip visa tai veikia?

Aušinimo sistemą sudaro daug dalių: vandens pompa, termostatas, radiatorius, aušinimo žarnos bei, žinoma, pats variklis. Štai kaip visa tai veikia:

  • Vandens pompoje yra sparnuotė varinėjanti antifrizą. Ji panaši į malūnėlį, kurį suka diržas arba grandinė.
  • Aušinimo skystis teka aušinimos sistemos kanalais, kurie primena labirintą, išsirangiusį po visą variklio bloką. Karštis yra sugeriamas antifrizo ir kaupiamas karščio surinkimo sekcijoje.
  • Ši sekcija vadinama mažuoju radiatoriumi, kuris šildo mašinos vidų. Vožtuvo pagalba kontroliuojamas šilumos patekimo kiekis į saloną. Toliau antifrizas pro šlangą teka į radiatorių.
  • Radiatorius – tai ilgas vamzdis, sulankstytas į mažesnes vijas. Oras esantis šiose vijose absorbuoja viduje tekančio antifrizo karštį ir mažina jo temperatūrą. Praėjęs pro radiatorių aušinimo skystis pro šlangą patenka vėl atgal į vandens pompą ir ciklas kartojasi iš naujo.

Kodėl variklis perkaista?

Iš tiesų visos priežastys kyla dėl aušinimo skysčio cirkuliacijos sutrikimų, tačiau juos įtakoti gali skirtingi faktoriai.

  • Aušinimo sistemos nuotėkis – pats savaime jis perkaitimo neįtakoja. Variklis pradeda kaisti dėl oro patenkančio į sistemą. Antifrizo kiekis sumažėja, o tuo tarpu oras įsiurbiamas ir pradeda cirkuliuoti sistemoje. Oras yra lengvesnis už aušinimo skystį ir kyla į sistemos paviršių. Susidaro oro kamštis – burbulas, kurio antifrizas negali išjudinti. Taigi, aušinimo sistemos efektyvumas dingsta ir likęs aušinimo skystis ima kaisti.
  • Sistemos blokavimas – tai dar viena netiesioginė priežastis, kadangi ją lemia nepakankama aušinimo skysčio cirkuliacija. Kai kurioje nors vietoje aušinimo ratas yra blokuojamas, variklis perkaista. Kokios gali būti kliūtys?
    • Termostatas neatsidaro tada, kada reikia.
    • Mineralų nuosėdos blokuoja radiatorių.
    • Svetimkūnis, patekęs į aušinimo sistemą.
  • Vandens pompos gedimas – tai vienas dažniausiai pasitaikančių aušinimo sistemos gedimų, kadangi pompa yra intensyviausiai dirbantis komponentas, atsakingų už nuolatinį antifrizo judėjimą. Didžiausias šansas, kad susidėvėjo ar sulūžo velenas ar veleno guolis ir šios dalys nebeužtikrina cirkuliacijos. Esant šiam gedimui variklis užkaista labai greitai.
  • Pasikeičia aušinimo skysčio cheminė būsena – tai dažniausiai nutinka šalto klimato juostuose. Antifrizas variklyje ar radiatoriuje gali pavirsti drebučiais ir virsti sistemos blokatoriumi. Todėl net dirbdamas minusinėje temperatūroje, variklis gali užkaisti.

Ką dažniausiai tenka remontuoti perkaitus varikliui?

  • Keisti vandens pompą
  • Keisti arba remontuoti radiatorių
  • Keisti antifrizą
  • Keisti termostatą
  • Keisti aušinimo šlangutes

Kaip išvengti variklio perkaitimo?

Yra keletas būdų padėsiančių išvengti ateityje variklio perkaitimo.

  • Reguliarus, rekomenduotinas automobilio gamintojo, aušinimo skysčio keitimas.
  • Laiku atliekamas aušinimo nutekėjimo problemų šalinimas.
  • Laiku atliekamas variklio tepalų keitimas.
  • Variklio temperatūros stebėjimas prietaisų skydelyje. Jeigu pamatote, kad rodyklė pašoka iki raudonos zonos arba užsidega perspėjantis simbolis, reaguokite nedelsdami.

Nuotraukos šaltinis: https://www.flickr.com/ Naudojama pagal licenziją: https://creativecommons.org/licenses/by/2.0/

Author: Paulius

Tiesiog vairuotojas. Neturiu visiškai jokių sąsajų su automobilių industrija, distribucija, sporto šakomis ar atskirų prekinių ženklų mėgėjų draugijomis. Tačiau tai netrukdo dalintis tuo, kokius įspūdžius teikia vairavimas, naujų automobilių bandymas, ar turimo modelio priežiūra. Dalinuosi savo pastebėjimais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *