Kaip gali pakenkti automobiliui įvažiavimas į duobę?
Įvažiavimas į duobę – įprastas reiškinys pavasario metu, kai automobiliai patiria įvairius pažeidimus ir apgadinimus. Jeigu pataikėte į duobę, būtinai – bent jau vizualiai – patikrinkite, ar nėra padangoje iškilimų, kokių nors prieš tai nebuvusių pakabos problemų ar net kėbulo pažeidimų.
Šiltėjantys pavasario orai tirpdo sniegą ir ledą, tačiau taip pat išryškina vieną iš problemiškiausių elementų kelyje – duobes. Kasdien važiuodami į darbą galite susidurti su dešimtimis duobių, o jų išvengti galima tik tam tikrą laiką. Galiausiai į vieną iš jų būtinai pataikysite. Kartais toks įvykis gali neturėti rimtų pasekmių, o kartais gali stipriai apgadinti jūsų automobilį.
Įvažiavimas į duobę – ką pirmiausia reikia patikrinti?
Jei įvažiavote į duobę, turite patikrinti ir įvertinti šias automobilio dalis.
Padangos. Padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu, todėl nenuostabu, kad jos pirmiausia rizikuoja būti pažeistos. Duobės pasžymi aštriais kraštais, o tai smūgio metu suspaudžia padangą prie pat ratlankio, kas gali lemti gumos įpjovą arba nutraukti padangą laikančius diržus.
Važiuoti su pradurta padanga nėra saugu, tačiau ją sutaisyti nebus brangi ar sudėtinga užduotis. Tačiau jeigu padangos šoninėje sienelėje pastebite burbulą arba atsiskyrusio protektoriaus dalis – reikia nedelsiant ją pakeisti ir tęsti kelionės nerekomenduojama. Automobiliai su žemo profilio padangomis yra ypač linkę į duobių pažeidimus. Pasirūpinkite, kad jūsų padangos visada būtų tinkamai pripūstos, kad išvengtumėte tokių problemų.
Ratlankiai. Ratlankis yra antra automobilio dalis pagal pažeidžiamumą stipriai atsitrenkus į duobę. Ratlankiai gali būti patirti įvairius sulenkimus ar įtrūkimus. Praradę formą, sulenkti ratlankiai deformuos patį ratą, jis riedės netolygiai dėl savo “netilpimo” į padangos profilį. Įskilimai paprastai lengva pastebimi, tačiau kartais rato perimetre arba viename iš stipinų atsiradę įtrūkimai gali būti nežymūs, vos plauko storumo. Dėl stabdymo atsiradusių dulkių ir kelio purvo šiuos įtrūkimus gali būti sunku pastebėti, todėl kuopščiai nuvalykite ratą ir jį gerai apžiūrėkite. Pažeidimas gali būti tiek remontuojamas, tiek neberemontuojamas ir gali prireikti dalių keitimo naujomis.
Pakaba. Automobilio pakaba sukurta taip, kad sugertų smūgius ir užtikrintų sklandų važiavimą, tačiau jos galimybės taip pat yra ribotos. Dėl staigių, stiprių smūgių į duobes gali kilti įvairių problemų važiuoklėje, įskaitant dislokaciją, rutulinių šarnyrų lūžius ar sugadintus amortizatorius bei spyruokles.
Iš pusiausvyros išsimušusią pakabą kvalifikuotas mechanikas paprastai gali sugrąžinti į reikiamą balansą, tačiau kai ji bus sutvarkyta, galite pastebėti naujus defektus: neišcentruotą vairą, automobilio trauką į tam tikrą vieną pusę, kitus valdymo nesklandumus ir pan. Tokiu atveju padangos dėvisi netolygiai ir gali kelti kitus važiavimo nepatogumus.
Neįprasta vibracija ir garsai, vairo mechanizmo svyravimai, prasta važiavimo kokybė arba automobilio pasvirimas į vieną pusę gali reikšti, kad yra sugedę rutuliniai šarnyrai, statramsčiai arba amortizatoriai, kuriuos paprastai reikia iš karto pakeisti. Gali būti sunku teisingai diagnozuoti pakabos pažeidimus, todėl, pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, geriausia kreiptis į patyrusį mechaniką, kad jis patikrintų visą sistemą.
Išmetimo sistema. Kadangi išmetimo vamzdžiai eina išilgai automobilio važiuoklės, jie taip pat yra padidintoje rizikoje patirti pažeidimus, kai automobilis pataiko į duobes ar kitus kelio nelygumus. Dėl gilių duobių automobilis gali atsitrenkti savo važiuoklę į kelio dangą, todėl gali būti įlenkta ar išmušta skylė išmetimo vamzdžiuose, duslintuve ar katalizatoriuje. Jei išmetimo sistemoje yra skylė, gali sumažėti galia arba atsirasti nemalonių garsų. Dar blogiau yra tai, kad toks automobilis skleis padidintą taršos kiekį. Dar daugiau, nesandarus vamzdis gali leisti išmetamosioms dujoms patekti į automobilio saloną ir kelti rimtą pavojų sveikatai.
Kėbulas. Apskritai, kuo automobilis yra žemesnis, tuo geriau jis valdomas, tačiau automobiliai, kurie, siekdami sportiškumo, aukoja važiavimo aukštį, dažniau nukenčia dėl duobių. Įvažiavus į duobę, gali būti pažeisti žemai kabantys buferiai ar šoniniai slenksčiai. Nors tokio tipo pažeidimai paprastai yra kosmetiniai ir neturi įtakos saugumui ar eksploatacinėms savybėms, vis dėlto vairuotojai, kuriems rūpi jų automobilio išvaizda, žinoma, norės jų išvengti.
Gera žinia ta, kad dauguma duobių nėra pakankamai didelės ar gilios, kad keltų grėsmę jūsų automobiliui. Tinkamai pripūstomis padangomis ir sureguliuota pakaba, tikėtina, kad automobilis pro jas pravažiuos nepatyręs didelių pažeidimų. Tačiau keičiantis metų laikams ir didėjant duobių skaičiui, turite būti budrūs ir kiek įmanoma jų vengti. Jei to nepadarysite, rizikuojate brangiai kainuojančiu automobilio dalių remontu ar keitimu.
Skaitykite daugiau straipsnių temoje “Pakaba-važiuoklė”.
Puikus video, aiškiai parodantis, kokią apkrovą automobilis patiria patekęs į duobę:
